Femra nė Perėndim hyjni apo mall tregtie
Ebu Bekrite r. a. rrėfen:
‘Allahu mė ka ndihmuar me hadith fjalėn qė e kam dėgjuar nga Pejgamberi a. s. pasi kam dėshiruar
t’i bashkangjitem ushtrisė sė Aishes dhe tė luftoj nė anėn e saj nė ditėt e Betejės sė devės: Kur dėgjoi Muhammedi a. s. se persianėt pėr mbretėreshė emėruan tė bijėn e Kisrait, tha:
“Nuk
do tė ketė sukses populli me tė cilin udhėheq gruaja.” (Buhariu).
Femra perėndimore
Dominimi i gruas nė botė, nė tė gjitha sferat e jetės gjithnjė ėshtė mė i dukshėm. Gruaja sot ėshtė bėrė objekt
i hyjnimit dhe njėkohėsisht ėshtė edhe skllave. Shfrytėzohet ēdo rast qė tė eksploatohet trupi i femrės.
Qoftė
ka tė bėjė me politikėn, sportin, me tubimet ekonomike trupi i femrės merret si delikates. Pėr perėndimorėt dhe pėr ithtarėt
e perėndimorėve, ēdo pjesė e trupit tė femrės pėr ta ėshtė shenjtėri. Ata gruas i kushtojnė kujdes aq sa i kanė kushtuar kujdes
arabėt idhujve tė tyre para islamit. Ata zotėrat e tyre i ndėrtonin nga guri, druri, dheu, brumi dhe kur i merrte uria pėr
ata zotėra, tė cilėt ishin tė mundshėm pėr t’u ngrėnė, do t’i hanin. Gruaja e sotme nė Perėndim ėshtė e ngjashme
me zotėrat e paraislamit; njerėzit e adhurojnė femrėn, e rregullojnė, e veshin dhe nė fund e shesin sikur ēdo mall tjetėr.
Qė tė jetė ky mall kualitet, ata e kultivojnė, e rregullojnė me tė gjitha mjetet qė kanė nė disponim, duke e shfrytėzuar edhe
kirurgjinė plastike, kryejnė investime kirurgjike nė trupat e grave tė shėndosha tė cilat ata i adhurojnė, ndersa gratė e
tjera tė cilat me tė vėrtetė janė tė sėmura por nuk janė tė bukura qė ata t’i adhurojnė, mund tė vdesin dhe askush nuk
do t’iu ndihmojė.
Kjo
quhet ‘emancipim’ - malli i cili ėshtė pėr treg zbukurohet dhe mbahet, ndėrsa malli i cili nuk ėshtė cilėsor sipas
shikimit tė tyre shkatėrrohet (dėmtohet). Nėse ndonjė mall nuk shitet nė treg, vetėm nė marketingun e kėtij malli ekspozon
fotografinė e gruas sė bukur dhe malli do tė ketė shitje mė tė mirė. Mos u habitni nėse edhe nė letrat e toaletit e shihni
fotografinė e gruas. Edhe kjo quhet ‘emancipim’. Nė botėn e sotme moderne gruaja mbytet nė mėnyrėn mė brutale
se nė kohėn e para islamit.
Mirėpo
brutaliteti i sotėm fshihet pas teknologjisė bashkėkohore, kėshtu qė para tė gjithėve paraqitet si humanizėm. Pas gjithė kėsaj padrejtėsie ndaj gruas, perėndimoret sot mundohen nė sy tė opinionit t’i japin
gruas edhe atė qė nuk i takon. Jo shumė rrallė sot mund ta shohim femrėn nė uniformė tė oficierit, policit, zjarrfikėsit,
ndėrtimtarit, minatorit, politikanes … dhe nė emėr tė demokracisė duhet tė merrėt edhe me politikė qė t’i tregojė
botės qė gruaja eshtė e barabartė me burrin, qė ka qenė si shkak pėr formimin e organizatave tė ndryshme tė burrave pėr mbrojtjen
e tė drejtave tė meshkujve kundėr dominimit tė gruas.
Televizioni,
gazetat, kanalet satelitore, interneti, dhe tė gjitha mediumet janė tė stėrmbushur me idhujtari tė kohės sė re me fotografi
tė femrave lakuriqe. Nga ana tjetėr, tė gjitha kėto mediume e sulmojnė me tė gjitha mjetet qė kanė nė disponim gruan muslimane
qė i ėshtė pėrgjigjur urdherit tė Allahut dhe ligjit tė tij; gruaja e cila ėshtė e lumtur qė Allahu ėshtė Zoti i saj, Islami
fe e saj, Muhammedi a.s. i dėrguar dhe pejgamber dhe Kur'ani udhėzues.
Femra ndėrmjet Islamit dhe perėndimit
Gruaja
te Grekėt e vjetėr ka qenė mallė tregtarė qė blehet dhe stėrshitet. Ėshtė konsideruar si vepėr shejtani, ēdo gjė i ėshtė ndaluar
pos shėrbimit nė shtėpi dhe kujdesin ndaj fėmijėve. Nė zakonin indian qėndron: “Me tė vėrtetė vdekja, ferri, helmi,
gjarpėri helmues dhe zjarri janė mė tė mirat se gruaja. Nė Tewratin e ndryshuar qėndroin: “Ėshtė mė e idhėt se vdekja:
gruaja e cila ėshtė si kurthė, nė zemėr ka intrigat, kurse dora e saj ėshtė …”.
Nė
Romėn e vjetėr ėshtė kuvenduar nė kohė tė gjatė mbi tė drejtėn e femrės qė nė fund tė pėrfundojnė: Femra ėshtė e pashpirtė,
shtazė e papastėr e cila nuk do tė ringjallet nė botėn tjetėr, nuk guxon tė hajė mishė, nuk guxon tė qeshet e as tė flasė.
Nė gojėn e saj duhet vendosur dryrin e hekurt, duhet tė punojė dhe tė shėrbejė pa pushim, deri sa tė qėndrojė dryri nė gojė
..
Nė
vitin 586 nė Francė ėshtė diskutuar pėr gruan. A ėshtė ajo njeri apo jo. Qė nė fund u vendosė se femra megjithatė ėshtė njeri,
por ėshtė e krijuar qė t’i shėrbejė njeriut …
Nė
Britani mbreti Henri VIII ju ka urdhėruar grave se nuk guxojnė ta pėrdorin librin e shenjtė. Me kodin britanik gjer nė vitin
1850 gratė nuk kanė qenė shtetase tė Britanisė dhe nuk kanė pasur kurrfarė tė drejta personale, nuk kanė pasur tė drejtė edhe
nė veshjen personale dhe nė pasurinė tė cilėn e kanė fituar me djersėn e vet.
Gruaja nė Lindje ėshtė e mbrojtur me mbulesė
ndėrsa me kujdesin ndaj saj nė Perendim nuk ėshtė e mbrojtur.
Dikush
do tė thonė: gruaja e mbuluar ėshtė e prapambetur, ndėrsa gruaja qė ėshtė e zbuluar ėshtė e pėrparuar. A thua gjerat e vlefshme
nuk mbrohen dhe nuk pėrkujdesen pėr to: xhevahirėt ruhen nėpėr kasafortat e shtrenjta, ndėrsa lapsi mund tė ruhet edhe nė
bir mini. Pėr shkak tė vlerės sė vet diamanti ruhet, mbrohet, kultivohet nė kasaforta tė siguruara mirė, ndėrsa pėr shkak
tė vlerės sė pakėt lapsi mund tė ruhet edhe nė raftet, dollapet e kėpucėve. Diamanti nuk ėshtė i kapshėm pėr ēdo njėrin, sikurse
gruaja nė Lindje qė nuk ėshtė e kapshme pėr ēdonjėrin. Ndėrsa lapsi ėshtė i kapshėm pėr ēdonjėrin sikurse gruaja nė Perėndim.
Pėr
tė drejtat e gruas nė Lindje dhe nė Perėndim shkojmė me radhė: Nė islam fėmija pa tjetėr duhet ta dijė kush janė prindėrit
e tij, sidomos babai, ndėrsa nė Perėndim nuk ėshtė e domosdoshme. A nuk ėshtė dhunė ndaj fėmijės qė asnjėherė tė mos e njoh
babain e tij biologjik? A nuk ėshtė dhunė ndaj fėmijės i cili nuk ėshtė i detyrueshėm e as fajtor qė me dhunė nė vend tė babait
tė jetojė me njerkun. Islami kujdeset pėr fėmijėn e gruas qysh para lindjes e deri pas vdekjes, ndėrsa nė Perėndim pėr fėmijėn
e gruas kujdesen vetėm deri nė moshėn madhore. Nė Islam nėna e edukon fėmijėn e saj, ndėrsa nė Perėndim shėrbėtorja. Nė Islam
nėna e edukon fėmijėn qė ajo e ka lindur, ndėrsa nė Perėndim gruaja e edukon qenin, macjen, gjarpėrin, miun dhe ēfarė mė tjetėr
jo … Nė Islam burri kujdeset pėr gruan, ndėrsa nė Perėndim gruaja kujdeset pėr veten. Nė islam kujdestari e ka pėr detyrė
qė ta shkollojė fėmijėn e tij femėr, sipas hadithit tė Pejgamberit a. s. “Kėrkimi i diturisė ėshtė obligim pėr ēdo musliman
dhe muslimane”. Kjo ka tė bėjė me shkollimin e detyrueshėm, e nė Perėndim nuk ėshtė. Nė Islam kujdestari e marton vajzėn
e tij me pėlqimin e pėrbashkėt, e nė Perėndim ajo duhet vetė tė kujdeset pėr martesė ose edhe pėr mosmartesė. Nė Islam babai
ėshtė ai qė i ushqen fėmijėt e vet ndėrsa nė Perėndim kjo ėshtė detyrė edhe e gruas. Nė Islam gruaja vetqeverisė me pasurinė
e saj, qoftė edhe nėse burri ėshtė i varfėr, qė nuk ka ndonjė rast nė Perėndim. Nė vendet islame rastet e dhunimit janė shumė
tė rralla, nė Perėndim kjo ėshtė e pėrditshme. Vetėm nė Gjermani nga tė dhėnat ligjore tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme
nė vit dhunohen 35000 femra. Pėr shkak tė gjithė kėsaj disa femra nė Perėndim e pranojnė islamin. Shejh Ali Tantavi nė njė
rast nė Amerikė foli pėr gruan nė islam e veēanėrisht pėr pavarėsinė e saj kur ėshtė nė pyetje pasuria. Kur shejh Tantavi
detajisht e shpjegoi lirinė e gruas muslimane nė zotėrimin e pasurisė, u ngrit njė amerikane dhe tha: Nėse ėshtė puna ashtu
si thoni ju mė merrni tė jetojė te ju gjashtė muaj e pastaj mė mbytni.
Gruaja nė Islam
Islami
e fisnikėroi gruan, e ngriti nė vendin ku i takon, ia ktheu nderin dhe dinjitetin e humbur. E bėri anėtar tė barabartė tė
shoqėrisė. E obligoi me detyra qė i pėrshtaten natyrės sė femrės, ndėrsa e liroi nga punėt e rėnda dhe tė bezdisshme. Gruaja
ka pasur tė drejtė vote nė islam qysh nė kohėn e halifit Omerit r. a., ndėrsa nė Evropė e drejta i ėshtė mohuar deri nė shekullin
e njėzet. Sipas islamit, femrat janė tė krijuara prej tė njėjtės materie sikurse edhe meshkujt dhe ato janė motrat e meshkujve.
Ajsha
r. anha transmeton qė Pejgamberi a. s. ka thėnė:
“Femrat janė
motra me meshkujt” (Ahmedi).
Gruaja
ėshtė e barabartė me mashkullin nė kryerjen e ibadetit:
“Nuk ka dyshim
se pėr muslimanėt e muslimanet, besimtarėt e besimtaret, adhuruesit e adhurueset, tė sinqertit e tė sinqertat …, Allahu
ka pėrgatitur falje dhe shpėrblim tė madh.” (El-Ahzab, 35).
Janė
tė barabartė nė obligimet fetare dhe nė obligimet themelore shoqėrore:
“Besimtarėt
dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėri-tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė, e ndalojnė nga e keqja, e falin namazin dhe japin
zekatin, respektojnė Allahun dhe tė dėrguarin e Tij. Tė tillėt do t’i mėshirojė Allahu. …”. (Et-Tevbe, 71).
Janė
tė barabartė nė shpėrblimin nga Allahu i madhėruar:
“Zoti i tyre
iu pėrgjigj lutjes sė tyre: Unė nuk ia humė mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr. …” (Ali Imran,
195).
Gruaja
e gėzon tė drejtėn nė pasurinė e saj, tė kėrkojė dituri, mund tė falė namaz me xhemat etj. Madje, islami gruas ia lejon disa
gjera qė ua ndalon meshkujve, sikur qė janė veshja e mėndafshit dhe ari. Ēdo gjė qė ėshtė nė pėrputhje me natyrėn e femrės,
e nuk e ekspozon atė rrezikut dhe shpėrfilljes, pėr femrėn ėshtė e lejuar. Ahmedi shkruan qė nė ushtrinė muslimane qė e ka
okupuar Hajberin kanė qenė gjashtė gra. Um Atijja thotė:
“Kam marrė
pjesė me Pejgamberin a. s. nė shtatė luftėra.” (Muslimi).
Na
ėshtė e njohur trimėria e Ummi Ammares nė Uhud dhe Ummi Sulejmės nė Hunejn, e cila ia ka qarė barkun ēdo armiku qė i ėshtė
afruar.
Ēfarė femre dėshiron islami
Islami
dėshiron grua fisnike, e cila do t’i edukojė dhe t’i ngritė brezat e ardhshėm dhe me ta tė ndėrtojė historinė.
Femrėn qė e ndjen dhembjen e shoqėrisė, vuajtjen e bonjakėve dhe tė atyre qė i kanė humbur fėmijėt, femrėn qė e ndjen vuajtjen
e tė varfėrve dhe atyre qė kanė mbetur pa askė dhe pa asgjė tė veten. Femrėn qė i ndjen vėshtirėsitė e bashkėsisė dhe problemet
e shoqėrisė. Femra qė do tė ruante pasurinė e saj dhe do tė ndante nga ajo qė i ka dhėnė All-llahu. Femra qė do tė kishte
personalitetin e saj tė dalluar nė fe, mendime, sjellje, nė veshje dhe nė mėnyrėn e jetesės. Femrėn qė do t’i peshonte
tė gjitha gjerat nė jetė me peshoren qiellore dhe qė nė jetė do tė shikonte pėrmes prizmit tė Kur’anit, e cila deri
sa ėshtė nė dynja do tė shikonte kah bota tjetėr. Femra qė do ta merrte islamin si botėkuptim tė vetin, e Pejgamberin a. s.
pėr shembull dhe model mė tė mirė.
Pėrktheu nga boshnjakishtja:
Lumturije Ibrahimi