LETER MOTRĖS DHE NĖNĖS MUSLIMANE
Mirsada - Merjem KURDIQ
BISMIL-LAHIR-RAHMANIR-RAHIM
(Nė emėr tė Zotit, Bamirėsit tė pėrgjithshėm, mėshirėbėrėsit)
Falenderimet dhe lavdimet i takojnė vetėm Allahut xh.sh, pėrshėndetjet dhe salavatet qofshin mbi tė Dėrguarin
e Tij - Muhammedin a.s.
Kėtė letėr jua shkruaj se ju dua. Atė qė e don mė sė shumti, atij i dėshiron tė mira nė kėtė botė (dunja)
dhe nė botėn e ardhme (ahiret). Do tė jem shumė e gėzuarsikur edhe ju tė jeni tė gėzuara nė kėtė botė dhe nė botėn e ardhme.
Tė jesh me tė vėrtetė i gėzuar do tė thotė: tė njohėsh thelbin e vėrtetė tė ēėshtjes. Dije se ka kush kujdeset pėr ty, kush
tė shikon dhe tė mbikqyr edhe kur flen, ka kush tė ushqen edhe kur nuk shtjen asnjė kafshatė nė gojė. Tė njohėsh afėrsinė
e Tij - ėshtė gėzimi mė i madh!
Nėnė e dashur, kush e njeh kėtė me tė vėrtetė ėshtė i gėzuar, sepse gėzimi i vėrtetė ėshtė i pėrjetshėm.
Mirėpo, ajo qė mė sė tepėrmi mė mundo ėshtė pikėrisht mospėrfillja e kėsaj ēėshtjeje aq tė ndijshme dhe lidhja jonė e dobėt
pėr fijen e cila asnjėherė nuk kėputet. Imani (besimi) ynė mezi qė merr frymė nė kraharorėt tonė . Sikur po i dėgjohet fryma
e fundit. Motra ime mos lejojmė tė ushojė! T'ia zgjasim jetėn! Me kėtė, vetes mė sė shumti do t'i ndihmojmė. Mund ta shuajmė
flakėn e fundit tė imanit tonė edhe ashtu tė dobėt, por edhe mund ta zgjojmė nga letargjia dhe t'i ndriēojmė hapsirat tona
shpirtėrore.
Motra ime, All-llahu xh.sh na krijoi qė vetėm Atij t'i drejtohemi dhe Atė tė Vetmin ta adhurojmė. Tė gjithė hyjnitė
tjera patjetėr tė bien para madhėrisė dhe shkėlqimit tė Tij. Arsyeja e krijimit tonė ėshtė pikėrisht kjo:"I krijova xhinėt
dhe njerėzit vetėm qė tė mė adhurojnė". (Edh-Dharijat, 56)
Nėnė e dashur, nėse shikojmė se ēna ka dhuruar All-llahu xh.sh, duke na krijuar nė formėn dhe pamjen mė tė nukur, duke
na liruaur nga ēdo robėri - se vetėm robėr tė All-llahut jemi, atėhehė na mbetėn pak mundėsi qė pėr gjithė kėtė Atij t'i falenderohemi.
Shembull mė tė mirė nė falenderimin e All-llahut xh.sh e kemi tė Dėrguarin e All-llahut, i cili aq gjatė falej natėn sa qė
edhe kėmbėt i ėjteshin. Aisha (All-llahu xh.sh qoftė i kėnaqur me tė) pėr kėtė i thoshte: Pse e bėn gjithė kėtė, o i Dėrguari
i All-llahut, kur Ai t'i ka falur mėkatet tua? I dėrguari i All-llahut iu pėrgjigj: Si mos i falenderohem Zotit tim!Duhet
tė mundohemi qė ta meritojmė kėnaqėsinė dhe mėshirėn e All-llahut xh.sh.
Dashuria ndaj Tij duhet t'i rrėnojė tė gjitha barierat pėr t'u ngritur tek Ai, qė ėshtė i Pėrhershėm, i Vetmi,
Mėshirues dhe Krijues.
Nėse pranojmė se e duam Krijuesin tonė, atėherė duhet qė nė rrugėn e Tij tė flijojmė pjesė tė dėfrimeve tona,
tė ndėrpresim aleancėn tonė me shejtanin dhe tė hyjmė nė limanin e afėrsisė sė Tij. Se, nėse jemi tė dashuruar - jemi nė gjendje
tė flijojmė ēdo gjė pėr tė dashurin. Duam atė tė cilėn edhe Ai e don dhe punojmė atė me tė cilėn Ai ėshtė i kėnaqur.
Sipas kėsaj, nėse e pranojmė se e duam Krijuesin tonė - me ēka e shprehim kėtė?! Ēka duhet tė bėjmė qė tė
jemi nė afėrsinė e Tij dhe nėn mbrojtjen e mėshirės sė Tij?!
Kjo ēėshtje duhet ēdo herė tė na preukopojė nė mendimet tona. Duhet tė jemi tė vetėdijshėm pėr faktin se , pėrderisa ia
kemi dhėnė besėn All-llahut xh.sh, pra kemi thėnė shehadetin, qtėhere kjo nėnkupton pėruljen e tėrėsishėm Krijuesit tė Madhėruar.
Ai qė e nėnshkruan kontratėn me Krijuesin e vet, duke shqiptuar shehadetin, do tė thtė se u nėnshtrohet tė gjitha pikave tė
kontratės dhe s'mund ta mohojė apo refuzojė ndonjė pikė tė saj."Vallė, besoni njėrėn pjesė tė librit, ndėrsa tjetrėn e mohoni?!"
(ajet)
All-llahu xh.sh tėrheq vėrejtjen:"Kur All-llahu dhe i Dėrguari i Tij diē caktojnė, atėhere as besimtari e as besimtarja
nuk kanė tė drejtė tė gjykojnė sipas mendimit tė vet. Po kush All-llahun hde tė Dėrguarin e Tij nuk e dėgjon, ai me siguri
ka devijuar prej rrugės sė vėrtetė". (El-Ahzab, 36).
Plotėsisht ėshtėe logjikshme tė dėgjohet Ai i cili ėshtė Njohės i tė gjitha gjėrave dhe din ē' ėshtė pėr
ne mė e nevojshme, edhe pse me gjykimet tona ne nuk jemi nė gjendje t'i kuptojmė.
Nėnė e dashur, kusht qė tė jemi besimtarė tė mirė do tė mvaret nga nėnshtrimi dhe dėgjueshmėria jonėndaj All-llahut xh.sh
dhe tė Dėrguarit tė Tij:"Betohem nė Zotin tėnd, se ata nuk do tė jenė besimtarė tė vėrtetė, pėrderisa mos tė marrun Ty pėr
arbitėr pėr ato konflikte qė ekzistojnė nė mes tyre, e pastaj tė mosndiejnė kurrfarė dėshpėrimi ndaj gjykimit tėnd dhe tė
tė Ty plotėsisht". (En-Nisa, 65)
Shumica kėtu kemi rėnė nė provim. Si ta quajmė veten besimtarė dhe tė kemi mėshirėn e All-llahut kur u nėnshtrohemi
epsheve tona dhe udhėzimeve tė Iblisit?! Motra ime, mė nė fund ėshtė koha tė pėrcaktohemi : nė radhėn e All-llahu xh.sh ose
nė radhet e djallit tė mallkuar. Zgjidhje tė tretė nuk ka. Ajo qė mė sė shumti mė mundon dhe mė shkakton dhembje ėshtė lidhja
jonė e dobėt e dobėt pėr litarin e All-llahut, lidhje qė mund tė ndėrpritet nė ēdo moment . Sidomos ne, nėnė e dashur, kemi
dėshtuar nė rrethin dhe nė lėmin e veprimit tonė: nė obligimet tona si nėna, si bashkshorte dhe is motra.
Nga ana tjetėr, aty ku femra si nėnė, bashkshorte dhe motėr duhet tė jetė mė e fortė dhe ku vlera e saj ėshtė
mė e madhe - mu aty ka dėshtuar. Motra ime, kėtu vihet nė pytje moralin dhe nderin e pastėr Islam, sa mė shumė po avullohet
dhe zhduket.
Ne, tė dhėna pas shkėlqimit tė kėsaj bote dhe me tempin e shpejtė tė jetės, atė as qė e vėrejmė. Bashkėshortėt,
baballarėt dhe vėllezėrit, pėr fat tė keq heshtazi e shikojnė rėnien tonė. Dijetarėt shumė pak bėjnė fjalė dhe shkruajnė pėr
kėtė. Ata thuajse kanė pushuar tė na e tėrheqin vėrejtjen pėr kėtė. Nėnė e dashur, ky ėshtė provimi ynė. Fundamental. Po qe
se e japim kėtė provim, pėr tė tjrat dashtė Zoti, do tė jetė lehtė. Nėse biem nė provimin mė tė rėndė tė kėsaj bote, do tė
rrekullisemi nė zjarrin e Xhehenemit dhe do ta meritojmė dėnimin e All-llahut xh.sh. Vallė, a nuk ke dėgjuar pėr thėnien (hadithin)
e tė Dėrguarit tė All-llahut se mė sė shumti gra ka parė nė zjarr. Po, gra si ne! Ne qė i kemi lėnė obligimettona, qė moralin
tonė e kemi sjellė deri nė pikėn mė tė ulėt, duke ndjekur me kokėfortėsi djallin tonė tė brendshėm e tė jashtėm dhe mashtrimin
e tij.
Motra ime e dashur, historia na mėson se shumė popuj tė mėdjenj janė shpartalluar dhe shkatėrruar - mu pėr
shkak tė dobėsimit tė moralit. Studjo historinė e tė gjithė popujve tė mėdhenj, tė cilėt qė moti janė zhdukur nga skena historike,
do tė konstratosh se shkaku kryesor, pėrveē gjėrave sekondare, ka qenė dhėnia e tyre pas epsheve dhe gjėrave tė pamoralshm!
Ky ėshtė shkaku se ata u shkatėrruan nė kėtė botė. Nė botėn tjetėr kjo do tė jetė shkaku se ata u shkatėrruan nė kėtė botė.
Nė botėn tjetėr kjo do tė jetė shkaku i vuajtjes sė pėrhershėm tė tyre.
Dikur femra ka qenė si margaritarė nė guacė, e ruajtur me xhelozi nė fund tė thellėsirave tė detit. Njeriu
e ka paramenduar, pėr tė ka ėndėrruar, ka medituar.... Andaj, nga mosafrueshmėria e prekjeve trupore dhe punėve tė pamoralshme,
duke falenderuar ruajtjes sė moralit dhe normave tė tij me xhelozi, gjatė historisė te shumė popuj kanė lindur kėngė tė paarritshme,
epe, kėngė lirike dhe romane. Shkrimtarėt dhe poetėt pėr kėtė mund vetėm tė ėndėrrojnė, sepse nuk mund ta ndiejnė nė thelbin
e qėnies sė tyre atė tė cilėn e kanė ndier kolegėt e tyre tė mėparshėm. Nga kjo sot, pėr fat tė keq, nuk ka vepra tė tilla
kapitale, as nė prozė e as nė poezi.
Sot, jo qė nuk ka nevojė tė notojmė thellė nė det dhe tė kėrkojmė guacėn, ta paramendojmė dhe tė meditojmė
pėr tė, por as qė ka nevojė ta hapim, pasi qė ajo ka hedhur ēdo gjė nga vetja, gjoja se nė emėr tė lirisė dhe emancipimit,
duke muos kuptuar se ėshtė bėrė mall pr tregti! Dikur nė treg janė ekspozuar dhe shitur vetėm patate, lakėra, domate, dardhė,
mollė, kumbulla, dhe pemė dhe perime tė tjera, ndėrsa sot, mdėrkaq, nė tregjet dhe nė tė gjitha vendet e tjera publike ekspozohen
pjesė tė ndryshme tė trupit. Ēdokujt i ėshtė lejuar t'i shohė, t'i matė, t'i prekė - sepse sot nuk ka asgjė tė fshehur. Pėr
kėtė, sot edhe nuk ka lezet nė kėtė aspekt.
Islami ėshtė fe e natyrės. Nė tė ekzistojnė gjėra tė dukshme (dhahir) dhe tė fshehura (gajb), tė cilat do
tė mundemi t'i shohim nė botėn e ardhshme. Atė, tė fshehurėn, besimtari mezi e pret: i mbushur me shpresė tė pangopur, duke
pritur takimin me tė Dashurin, me Sunduesin e tij. Dikur edhe i riu e ka pritur takimin me tė dashurėn e tij, e cila ka qenė
nė guacėn e moralit.
Dhe, paramendo, ēfarė gėzimi pėr tė dy, kur u vinin dasmorėt?!
Mirėpo, motra ime, te shumica sot dasmorėt janė bė formalitet i thjeshtė, pasiqė guaca qė moti ėshtė hapur!!!
Nėna ime e dashur, pėr kėtė qė moti kujtohem. Mirėpo, kam pritur qė dikush nga dijetarėt tė shkruajė dhe
t'i rreket seriozisht kėsaj ēėshtjeje. Por, goja u ėshtė ndrydhur e penat u janė tharė, e pėr kėt vendosa qė t'ju parqitem.
Qė kjotė jetė edhe mė rrėnuese, janė gjetur individė mes funksionarėve tė Bashkėsisė Islame, qė ne i konsiderojmė
si dijetarė, nė vend qė tė flasin me fakte pėr Islamindhe obligimet (farzet) e tij, ata japin shpjegime (fetva) pa asnjė argument,
nė kundėrshtim me librin e All-llahut dhe traditėn (sunnetin) e tė Dėrguarit tė Tij. Mė beso, nėna ime, mbeta e nemitur kur
kuptova se disa individė nga dijetarėt tanė (le t'i udhėzojė All-llahu i Mėshirshėm) i mohojnė obligimet e All-llahut xh.sh.
Ne e dimė qysh nga mejtepi rregullėn e Sheriatit: ai qė mohon tė paktėn njė obligim tė All-llahut xh.sh e ka urdhėruar tė
zbatohet, bėhet - pabesimtarė (qafir)!!!
Nėna ime, tė jem mė e qartė: bėhet fjalė pėr veshjen dhe mbulesėn e femrės muslimane. Kemi qenė dėshmitarė
se disa funksionarė tė Bashkėsisė Islame, duke mos u frikėsuar dhe turpėruar para All-llahut tė Dashur, nxjerrin shpjegime
nga xhepat e thellė tė tyre, dike deklaruar se femra muslimane nuk duhet tė jetė e mbuluar dhe me kėtė, me vetėdije pranojnė
shpalljen e djallit! Nėse nė ndonjė rast nga rrethana tė shumėllojshme, nuk zbatojmė cilindo nga obligimet e All-llahut, tė
pėrcaktuar me Kur'an dhe sunnet, atėhere jemi gjunahqarė tė mėdhenj - por pėrsėri mbetemi nė Islam. Mirėpo, nėse e mohojmė
atė qė All-llahu rreptėsisht urdhėroi tė zbatohet - biem nga besimi.
Motra ime , pėr kėtė edhe tė shkruaj qė rastėsisht mos mohosh kėtė obligim tė All-llahut, e as ndonjė tjetėr,
sepse nė po atė moment tė shuhet besimi yt, e tė gjitha veprat tua qė i ke bėrė tė mbeten tė pavlefshme. E di se sidomos ky
obligim i All-llahut - mbulesa - nuk ėshtė i lehtė dhe se duhet njė kohė e gjatė qė tė mboshtet djalli nė atė rrugė. Pasi
qė, mu kjo luftė me vetvetėn dhe me djallin tėnd tė brendshėm ėshtė mė e rėndė nė kėtė botė.
Islami na mėson qė ēdo rregulle t'i hyjmė nė tėrėsinė e saj, tė mundohemi qė me gjykimet tona tė zbulojmė
kuptimin e rregullės sė caktuar - atje ku na lejohet. Dhe gjithmonė, ta kesh nė mend, t'i hysh ēdo rregulle Islame me tėrėsinė
e mėsimeve Islame. Asnjėherė nuk duhet ta ndajmė nga mėsimi i pėrgjithshėm! Nėse, pėr shembull e ndajmė njė tullė nga njė
ndėrtesė impozante, vetė tulla nuk mund tė na shfaq bukurinė dhe madhėsinė e asaj ndėrtese. Ose, pėr shembull, nėse e ndajmė
nga trupi i pėrgjithshėm i njeriut gishtin dhe e shikojmė tė ndarė nga trup, do tė konstatojmė se ai si i tillė, i ndarė ėshtė
destinuar tė vdesė shpejt, si i bashkuar nė njė trup, me tėrė organizmin ai pėrfiton nė vlerė, nė funksion dhe n ėbukuri.
Ashtu, asnjė rregull nė Islam, nėse e shikojmė tė shkėputur nga tėrėsia e saj, ashtu sij, ashtu siē e bėn perėndimi nė shpjegimin
e rregullave tė Islamit, nuk mund tė na ofrojė madhėsinė dhe bukurinė e saj tė vėrtetė, pasi qė e kemi shkėputur nga shpirti
i vet.
Nga kjo, jemi tė obliguar qė edhe mbulesėn e femrės nė Islam, nė namaz dhe jashtė tij, ta shikojmė nė terėsinė
e mėsimeve Islame qė edhe pėrgjigjja nė pyetjen: a ka dashur Islami me mbulesėn e femrės atė ta bėjė tė poshtėruar, robėreshė
dhe mė pak tė vlefshme, siēflasin gojėkėqinjtė, apo me kėtė obligim i ėshtė bėrė nder dhe ėshtė ngritur nga morali i pluhurosur
- tė jetė mė e plotė!
Nėse e largojmė errėsirėn nga mendimi ynė nė mungesė tė dritės (nurit) sė All-llahut xh.sh t'i heqim nga
sytė tonė syzet me ngjyra tė ndryshme (pasi qė Islami ėshtė i pangjyrė) dhe e analizojmė kėtė obligim nė tėrėsinė e mėsimit
Islam, do tė kuptojmė se mbulesa tė cilėn Islami e ka pėrcaktuar pėr besimtaren ėshtė respekt dhe nder pėr tė, dhe se e ruan
nga poshtrimi, e mbron qė tė mos jetė trup e asgjė tjetėr, dhe mos tė bjerė nė nivelin e kafshės! Mu pėr kėtė, mbulesa e Islamit
ėshtė mburoja dhe arma mė e mirė qė e mron moralin e femrės!
Me zbatimin e kėtij dhe obligimeve tė tjera tė All-llahut xh.sh qartė shprehet nėnshtrimi i vėrtetė ndaj
All-llahut dhe Pejgamberit tė Tij. Me kėtė tregojmė se a jemi rrenacakė kur themi: "Dėshmoj dhe deklaroj se nuk ka Zot tjetėr
pėrveē All-llahut dhe dėshmoj dhe besoj se Muhammedi a.s. ėshtė rob i All-llahut dhe i Dėrguari i Tij", si dhe a mos ndoshta
lakmitė e kėsaj bote dhe idhujtarėt janė pėrzier me Krijuesin e vetėm?
Motra ime, mbulesa jote, brenda dhe jashtė namazit nė jetėn e pėrditshme, ėshtė rrėnim i statujave dhe idhujve
qė djalli nė ty i ka skalitur pėr njė kohė tė gjatė.
Nėse thua: pėrse vetėm unė tė mbulohem? - Motra ime, janė mbuluar shumė mė tė mira se ti dhe unė: janė mbuluar
gratė e tė Dėrguarit tė All-llahut, nėnat e besimtarėve tė sinqertė!
Motra ime, nėse vėrejmė se shumica besimtareve tė sotme nuk mbulohen - a thua se nuk u ėshtė garantuar atyre
banimi nė xhehenem?! Mos edhe ti e kėrkon vizėn pėr banim tė pėrhershėm me tė nė zjarr?!
Nėse kėrkėon tė sillesh si shumica e botės - dije se ato do tė kthejnė nga rruga e All-llahut xh.sh ! A nuk
ke vėrejtur se duke lexuar Kur'anin, All-llahu xh.sh shpesh pėrsėrit: Shumica e njerėzėve nuk dijnė, shumica prej tyre nuk
besojnė!
Mirėpo, nėse thua se nuk don tė mbulohesh pėr shkak tė nxehtėsisė, se mund tė djersitesh sė tepėrmi: motėr
e dashur, mos harro, zjarri i xhehenemit ėshtė mė i zjarrtė dhe mė pėrvėlues se dielli dhe rrezet e tij gjatė korrikut dhe
gushtit!!! Dhe mos harro: kjo nxehtėsi ėshtė afatshkurtė, kurse tė pėrzhiturit e xhehenemit ėshtė iu pėrhershėm! E lirė je
tė zgjedhish - po ti, si tė duash urdhėro!
Veē kėsaj, ata tė cilėt kanė jetuar dhe jetojnė nė vende shumė mė tė nxehta nga ky i yni, thonė se mbrojtja
nga dielli dhe nxehtėsia nuk qėndrojnė nė zbulimin, por nė mbulimin e trupit, bile shohim se nė ato vende tė ngrohta edhe
meshkujt mbajnė shalle tė ndryshme dhe rrobe tė gjata qė tė mbrohen nga nxehtėsia. Num gjetėm askė qė kishte zbuluar kokėn
ose kishte veshur rrobe tė shkurtra pėr shkak tė nxehtėsisė. Ata janė veshur nė atė mėnyrė siē pėrmendėm mė parė qė tė mbrohen
nga nxehtėsia.
Nėnė e dashur, mosmbulimi i trupit tėnd, pėrveē fytyrės dhe duarve, gjegjėsisht shuplakės (kurse sipas drejtimit
hanefit edhe thembra) ėshtė haram. Dhe paramendo tash: sikur dikush pėr ēdo ditė tė sjellė njė gotė me alkol tė pish, ose
mish derri pėr tė ngrėnė - si do tė ndjeheshe?! Jam e sigurt se do tė tmerroheshee do tė thoshe: Jo, as kėtė nuk e ha, e as
kėtė nuk e pi, se kjo ėshtė haram! Por, nėnė e dashur njėsoj ėshtė haram t'ua tregosh tė tjerėve cilėndo pjesė tė trupit -
pėrveē fytyrės, shuplakave dhe thembrės. Dhe parashtroi vetvetės pyetje: Si do t'i jepet pėrgjigje All-llahu xh.sh nėse gjatė
jetės ke ecur e zbuluar dhe vazhdimisht ke bėrė haram - duke u zbuluar!!!
Motėr e dashur, a nuk ke lexuar nė Kur'an se ēdo person do t'i mbajė nė qafė mėkatet e veta?! Nėnė e dashur,
e di se i ke eshtrat e dobėta dhe kėmbėt tė dridhen - e si do t'i bartėsh gjithė kėto mėkate pėr kėtė lloj harami (ndalese)?!
Jam e bindur qė edhe atė do ta vėresh se sė pari duhet ruajtur gjuhėn dhe tė tjera, e mė nė fund duhet t'i
mbulosh flokėt dhe tėrė trupin. Mirėpo, ti patjetėr duhet tė jesh e vetėdijshme se mbulimi i trupit tėnd nuk tė mbron vetėm
ty, por qė ėshtė shumė - shumė me rėndėsi i mbron edhe tė tjerėt! Nėse, themi, kalon rrugės e zbuluar, lakuriqe e dikush nga
meshkujt tė shikon me plot afsh, kurse kjo si e si ndodh, ti do ta mbash mėkatin tėnd, si dhe mėkatet e atyre qė i ke nxitur
tė gabojnė, edhe pse ata do tė pėrgjigjen pėr atė se nuk i kanė ulur shikimet e tyre.
Roli yt nuki ėshtė qė tė provokosh, t'ua tregosh pjesėt e trupit tėnd, tė tė stolisesh, tė zbukurohesh dhe
tė parfurmosesh. Motėr e dashur, mos harro se ti je mė e vlefshme se gotėza e aromės dhe parfumit, shumė mė e vlefshme je
se prerja qė i ndan qė i ndan gjijtė dhe prerja e fundit tėnd: shumė e vlefshme je se rėniet e kėpucėzave tua e shumė mė e
vlefshme se karmini nė buzat e tua dhe larat e ndryshme nė fytyrėn tėnde! Vlera jote dhe bukuria jote ėshtė bukuri e shpirtit
tėnd dhe nderit tėnd!
Motėr, ēdo herė tė kesh nė mend se ai qė e ak caktuar kėtė obligim (farz) nuk don tė na dėmtojė, e as qė
me kėtė akt tė na kthejė nė tė kaluarėn - nė Mesjetė, siē shpifin disa injorantė (xhahila) nė Lindje dhe nė Perėnim, por pėrkundrazi,
All-llahu xh.sh me kėtė na lartėson, na i hap horizontet e mėshirės sė Vet dhe e ruan moralin tonė dhe moralin e tė tjerėve.
Andaj, insha-all-llah, do tė mundohem nė vijim, nė bazė tė literaturės Islame, pėr kėtė t'ia paraqes edhe
vetes edhe ty qėndrimin e Islamit pėr kėtė ēėshtje: ēėshtjen e mbulesės sė besimtares, si dhe mbi faktorėt qė ndikojnė nė
mbrojtjen apo nė rrezikimin e moralit tė saj.
Sė pari tė pėrmendim se nėnshtrimi nė Islam bazohet nė besim (iman), e ai qė ka besim tė fortė, do t'i pranojė
urdhėrat e All-llahut xh.sh kurse do ta braktisė atė qė ėshtė e ndaluar.
Qė tė mbrohet morali Islam, All-llahu xh.sh ka caktuar disa mburoja dhe kufij qė e mbrojnė njeriun, qoftė
mashkull apo femėr, nga tė gjithė faktorėt qė ndikojnė nė aktivizimin e lakmive dhe epsheve.
Turpin e bėri njėrin nga kontrolluesin e njeriut dhe aktiviteteve tė tij. Turpi ėshtė fuqia qė e mbron nga
mėkatet dhe negativitetet. I dėrguari i All-llahut ka thėnė: "Ēdo fe ka moral, kurse morali i Islamit ėshtė turpi".
Nė njė transmetim (hadith) tjetėr Muhammedi a.s. thotė:"Nėse nuk turpėrohesh bėn ē'tė duash". Do tė thotė, nėse e ke humbur
turpin si rregullator i aktiviteteve njerėzore, atėhere, dije se mbi ty mbisundojnė pasionet dhe epshet shtazarake. Islami
turpin e ka bėrė pjesė pėrbėrėse tė fesė sė vet. Muhammedi a.s. thotė:"Turpi ėshtė pjesė e besimit"Siē na ėshėt e njohur,
Islami rreptėsisht e ka ndaluar kurvėrinė. Mirėpo, ai na tregon edhe metodat se si dhe nė ē'mėnyrė tė largohemi dhe si t'ia
presim rrėnjėt asaj dukurie tė shėmtuar. Pėr kėtė shkak, Islami e fuqizon turpin dhe zhvillon vetėdijen e besimtarit qė tė
mos i afrohet kėtij vesi tė keq. Ligji Islam (sheriati) dėnon kurvėrinė, kuptohet, nėse gjenden katėr dėshmitarė tė besueshėm,
tė cilėt do tė dėshmojnė se me sytė e tyre e kanė parė aktin e kurvėrisė, mirėpo nuk e dėnon afrimin nė tė, siē ėshėt shikimi
(kuptohet, kjo vlen pėr kėtė botė), qė i ėshtė lėnė njeriut dhe vetėdijes sė tij, duke nxitur qė me fuqinė e besimit tė vet
ta largojė nga vetja pėshpėritjen e djallit dhe dėshirėn e zjarrtė tė lakmive tė veta, nė ēka na porosit edhe transmetimi
i Muhammedit a.s.: "Sytė bėjnė kurvėri me shikimin e vet, duart me prekjen e tyre, kėmbėt me ecjen e tyre, kurvėria egjuhės
ėshtė tė shqiptuarit, kurvėria e shpirtit ėshtė dėshura dhe lakmia, ndėrsa trupi i tgurpėruar kėtė e dėshmon dhe e tradhton".
Pėr kėtė shkak ėshtė shumė me rėndėsi hedhja e shikimit pėr tė cilin Islami cakton dėnimin, bile edhe nė kėtė botė, pasiqė
shikimi ėshėt faktor i parė qė nxit nė kurvėri. All-llahu xh,sh nė Kur'anin Famėlartė thotė:"Thuaju besimtarėve qė tė mos
hedhin shikimet e tyre dhe le t'i ruajnė organet e veta gjenitale; kjo ėshtė mė e mirė pėr ta. Me tė vėrtetė, Perėndia ėshtė
i dijshėm pėr atė qė punojnė ata. Dhe, thuaju besimtareve, qė t'i shmangin shikimet e tyre dhe le t'i ruajnė organet e veta
gjenitale; dhe le tė mos tregojnė nga stolitė e tyre (pjesėt e trupit), pėrveē atyre qė janė tė dukshme..." (En - Nur, 30-31)
I Dėrguari i All-llahut thotė:"Ke tė drejtė nė shkikimin e parė, por ruaju nga i dyti". Kėshtu nė njė rast i tha Aliut
(All-llahu xh.sh. qoftė i kėnaqur me tė):"O Ali, mos e pėrcill shikimin me shikim, se nė shikimin e parė ke tė drejtė por
nė tė dytin - jo!" (Transmetojnė Ebu Davudi, Tirmidhiu, Ahmedi, Bejkehiu etj.).
Xhabir bin Abdullahu (All-llahu xh.sh. qoftė i kėnaqur me tė) e pyeti tė dėrguarin e Allahut pėr shikimin e papritur, nė
ēka Muhammedi a.s. iu pėrgjigj:"Largo shikimin tėnd!". (Transmetojnė Muslimai, Ebu Davudi, Tirmidhiu, Ahmedi, Darimi, Hakimi
etj.). mirėpo jemi tė vetėdijshėm se shikimeve nuk mund t'u shmangemi, siē ia kanė theksuar as'habėt (shokėt e Muhammedit
a.s.), tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh., nė ēka ai u ėshtė pėrgjigjur se nė atė rast le t'i ulin shikimet e tyre. Ebu Seid
El-Hudri (All-llahu xh.sh. qoftė i kėnaqur me tė) thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut xh.sh. duke thėnė: "Ruajuni
tė ndejturit rrugėve!" Tė pranishmit pyetėn: "Po qė se kemi nevojė qė rrugėve tė ndalemi e tė bisedojmė?". Ai u pėrgjigj:
"Kur mė jeni ndalur nė rrugė, atėherė jeni tė obliguar ndaj saj (rrugės)!". "E ē'ėshtė obligimi ynė ndaj rrugės, o i Dėrguari
i All-llahut?" - e pyetėn. Ai u pėrgjigj: "Hedhja e shikimit, mosshqetėsimi i tjetrit, kthimi i selamit, tė udhėzuarit nė
tė mirė dhe tė ndaluarit nga e keqja". (Transmetojnė Buhariu, Muslimi dhe Ahmed bin Hanbeli).
Faktori i dytė qė nxit nė kurvėri ėshtė tė folurit. Ai shumė lehtė mund t'i aktivizojė epshet e fjetura tė njeriut nė atė
moment kur femra flet, e veēmas ajo qė flet zėshėm. All-llahu xh.sh pėr kėtė edhe heq vėmendjen:"Nėse i druani Perėndisė,
mos flitni pėrkėdhelshėm, e qė t'ju dėshirojė ai - i cili nė zemrėn e tij ka sėmundje (qėllim tė keq), dhe flitni nė mėnyrė
serioze"! (El - Ahzab, 32).
Po ashtu, ndalohet qė gruaja t'ia pėrshkruajė burrit tė vet ndonjė grua tjetėr, sidomos pjesėt e fshehura tė saj (auret),
ashtu qė tė mos nxit nė tė lakminė dhe tė mos mendojė pėr atė. I Dėrguari i All-llahut xh.sh. pėr kėtė thotė:"Gruaja le tė
mos ia pėrshkruajė burrit tė vet ndonjė grua tjetėr, dhe po qė se e bėn kėtė mos tė jetė sikur ai ta shikoj atė". (Transmeton
Tirmidhiu).
Se edhe tė folurit ėshtė mjet qė te shumica nxit lakminė dhe epshet, shihet nga transmetimi se, kur imami
nė namaz diē harron, dhe se ėshtė e domosdoshme qė ta sinjalizojmė, meshkujt do ta sinjalizojnė me thėnien: "Subhanallah",
ndėrsa femrave u ėshtė ndaluar qė edhe me zė tė thonė "Subhanallah", por ato do tė rrahin dorėn mbi dorė dhe me kėtė do ta
sinjalizojnė imamin pėr gabimin e tij, gjegjėsisht pėr harresėn. (Transmeton Buhariu dhe Ebu Davudi).
Se nuk ėshtė i rrezikshėm vetėm zėri i femrės tė shkaktojė fitne (shpitje) dhe ndezjen e epsheve, por edhe
vringėllima e stolive tė saj qė ua tėrheq vėmendjen njerėzve mė sė miri do ta vėrtetojė citati (ajeti) : "...dhe mos t'i rrahin
kėmbėt e tyre (pėr tokė) qė tė hetohen stolitė e tyre tė fshehta". (En-Nur, 31)
Nė kohėn tonė tė sotme, kjo do tė ishte e ngjashme njėlloj sikur ecja me kėpucė kėpucė qė lėshojnė tinguj
dhe tėrheqin vėmėndjen e kalimtarėve.
Pas kėsaj, ēfarė tė themi pėr praktikėn tonė tė pėrditshme, ku gratė dhe vajzat lexojnė mevlude, ilahije
hapo Kur'an para meshkujve, e mos tė flasim pėr kėndimin e tyre - ku melodia e zėrit tė femrės i qėllon pikėrisht telat e
epsheve dhe i liron ato!
Faktori i tretė qė i ndez epshet e njeriut ėshtė parfumosja e femrės. Duhet ta dijmė se i Dėrguari i All-llahut
femrėn e parfumosur, e cila si etillė del nė mesin e njerėzve, e ka krahasuar me laviren, duke dashur me kėtė tė tregojė pėr
ndikimin shumė tė rrezikshėm tė parfumit nė ndezjen e epsheve te personat e gjinisė tjetėr. Ebu Musa El-Eshariu (All-llahu
xh.sh qoftė i kėnaqur me tė) transmeton nga i Dėrguari i All-llahut, se ka thėnė: "Femra e cila parfumoset dhe kalon pranė
njė grupi njerėzish, ajo ėshtė e tillė deh e tillė (do tė thotė : lavire)". (Transmetojnė Ebu Davudi, Nesaiu, Tirmidhiu, Ahmedi,
Hakimi, Ibni Hibbani, Ibni Huzejme etj.).
Parfumosja i ėshtė ndaluar edhe asaj vajze qė shkon nė xhami. Zejnebe Eth - Thekafija (Allahu xh.sh qoftė
i kėnaqur me tė) transmeton nga i Dėrguari i All-llahut, se ka thėnė: "nėse ndonjėra prej jush dėshiron tė falė namazin nė
xhami - le tė mos pėrdor parfum!" (Transmetojnė Muslimi, Maliku dhe Ebu Avame).
Musa bin Jesari transmeton rastin kur njė femėr ka ndaluar pranė Ebu Hurejrės (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) i cili
e pyeti:"Oj shėrbėtorja kryelartė, dėshiron tė shkosh nė xhami? Ajo tha: "Po". "Vallė, nė xhami e parfumosur" Ajo pėrsėri
i tha: "Po". Atėhere Ebu Hurejra e kėshilloi: "Kthehu, e largoje atė (parfumin) nga vetja, se e kam dėgjuar tė Dėrguarin e
All-llahut duke thėnė: "Asnjė femėr qė niset nė xhami e parfumosur, nuk do t'i pranohet namazi - pėrderisa nuk kthehet dhe
e largon parfumin". (Transmetojnė Bejhekiu dhe Ibni Huzejme nė "Sahih"-in e tyre).
Kur parfumosja e femrės qė shkon nė xhami ėshtė kaq reptėsisht e ndalur, si ėshtė atėhere parfumosja e femrės
e cila shkon nė treg a nė ndonjė vend tjetėr?!
Nė veprėn "Ez-Zevaxhir" (2/37) Hejtemi pėrmend se dalja e femrės, e parfumosur dhe e stolisur, u takon mėkatėve
tė mėdhaja - bile nėse kėtė ia lejon edhe burri i saj. Mirėpo, nga ana tjetėr, Islami parapėlqen, madje edhe nxit qė femra
t'i parfumoset dhe stoliset burrit tė vet qė t'i bėhet sa mė tėrheqėse, e kur tė dalė para njerėzve tė tjerė ato t'i largojė.
Nė kėtė kontekst ėshtė me rėndėsi tė pėrmendim thėnien (hadithin) tė cilin e transmeton Tirmidhiu, ku burrit i lejohet tė
parfumoset, ndėrsa femrės i preferohet e kundėrta: pėrdorimi i ngjyrės dhe mospėrdorimi i parfumit. (me kėtė ngjyrė aludohet
nė syrmet me tė cilat gruaja i stolitet burrit tė vet).
Faktori i katėrt qė i nxitė epshet e personave tė gjinisė sė kundėrt ėshtė zhveshja e pjesėve tė trupit.
Mu nė mbrojtjen dhe mbulimin e pjesėve tė trupit qė duhen tė mbulohen prej shikimeve, atyre qė nuk u ėshtė e lejuar, Islami
dallohet nga tė gjitha qytetėrimit e tjera nė botė. Nė qytetėrimet e tjera ekspozimi dhe zbulimi i trupit nuk paraqet mėkat,
por, pėrkundrazi nxitet, e veshja qė ekziston tek ata nuk pėr qėllim mbulimin e trupit por paraqet njė lloj zbukurimi dhe
dekorimi. Nga kjo, sot nė qytetėrimet dhe kulturat e tjera, sidomos nė perėndim, po jo vetėm atje, jashtėzakonisht pėrcillet
moda dhe ēdo gjė qė ka lidhshmėri me pjesėn formale - sekondare tė jetės sė njeriut, kurse lehet pasdore bukuria parėsore
- zbukurimi i shpirtit dhe kualiteteve shpirtėrore! Mirėpo, nė Islam petku nuk paraqet ndonjė lloj zbukurimi dhe provokimi
pėr shikimet e tė tjerėve por petku ka rol mjaft tė rėndėsishėm dhe tė domosdoshėm nė mbulimin e trupit tė njeriut si dhe
nė shuarjen e epsheve ndaj personave tė gjinisė sė kundėrt. Se sa i kushton rėndėsi Islami qė tė veēojė llojin e njerėzve
nga tė kafshėve, pėrveē tjerash, shihet edhe nga fakti se Islami nuk i lejon asnjėriut kur ėshtė vetėm me bashkėshorten -
pėr shkak tė melekėve - tė zhvishet krejtėsisht. I dėrguari i All-llahut ka thėnė: "Ruajuni lakuriqėsisė, pasi qė me ju janė
ata qė asnjėherė nuk ndahen nga ju (melekėt), pėrveē kur e kryeni nevojėn dhe kur afroheni pranė grave tuaja, andaj turpėrohuni
dhe respektoni ata!". (Transmeton Tirmidhiu).
Nė njė thėnie tjetėr, tė cilėn po ashtu e transmeton Tirmidhiu, thuhet: "Shkalla mė e lartė e turpit ėshtė ajo se Islami
nuk ėshtė i kėnaqur me personin qė krejtėsisht zhvishet edhe kur ėshtė vetėm, pasi qė All-llahu mė sė tepėrmi meriton t'i
tėrpurohemi".E njėjta gjė vlen edhe pėr ato femra qė janė tė veshura, por teshat e tyre janė tė tejdukshme dhe tė ngushta,
kėshtu qė tregojnė ca pjesė tė caktuara tė trupit pėr tė cilat i Dėrguari i All-llahut ka thėnė:"Femrat tė cilat mbajnė veshje
tė tejdukshme trajtohėn si tė jenė lakuriqė; ato janė larguar nga urdhėrat e All-llahut dhe kanė bėrė vepra tė kėqija, ndėrsa
kokat u janė si gungat e dėvės. Femrat e tilla nuk do tė hyjnė nė xhenet, e as qė do tė shijojnė erėn e tij. Kurse era e xhenetit
shytrihet nė kaq e kaq largėsi". (Transmetojnė Muslimi, Ahmedi dhe Taberaniu nė "Mu'xhemu - sagiru").
Duke e komentuar kėtė transmetim Ibn Abdul-Berri thotė:"Me kėtė transmetim i Dėeguari i Allahut ka dashur tė aludojė dhe
t'ua tėrheqė vėrejtjėn femrave qė do tė vishin petka tė tejdukshme apo petka tė ngushta: ato formalisht janė tė veshura, kurse
nė tė vėrtetė janė - lakuriqe". (Shih: Es-Sujuti- Tenuirul-Haualik 3/103).
A thua se ky transmetim nuk vlen pėr ato femra tė cilat kanė prerje qė i ndajnė gjinjtė apo prerje tė fundit,
duke llogaritur se kanė tesha, kurse nė realitet janė lakuriqe dhe pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre u janė tė ekspozuara
ēdokujt?!
Faktori i pestė i cili ndez epshet e personave tė gjinisė sė kundėrt ėshtė ndeja vetėm me dikėnd. Kjo shpesh
herė rezulton me vetė aktin e kurvėrisė. Kėtė Islami mundohet ta ndalė qysh nė nismė dhe as qė jep ratst pėr njė gjė tė tillė.
Nga kjo, Islami ndalon ndejtjėn bashkė tė mashkullit dhe femrės nėse nuk janė nė lidhje tė ngushtė familjare, nėse mbetėn
vetėm i treti ndėrmjet tyre ėshtė - djalli. Do tė thotė, femrės i ndalohet bashkėndeja me mashkullin qė nuk e ka tė afėrt
(mahrem), madje edhe nėse ėshtė edhe nga familja e saj e aferm. Duke cekur se djali i tezės, djali i axhės, djali i dajės
e tė ngjajshėm nuk janė tė largėt, siē ėshtė cekur nė ajetin Kur'anor tė kaptinės Nur, 31. djalli kėtė e ka rol kryesor, ēdo
mekat e zbukuron dhe mundohet ta bėjė sa mė tė ėmbėl, e mu pėr kėtė nevojitet qė tė gjitha rasteve tė tilla t'u largohemi.
Muhammedi a.s. kėtė qartė e ka porositur nė njė thėnie, qė e transmeton Ukbe bin Amir (All-llahu qoftė i
kėnaqur me tė), i cili thotė: "Ruajuni ndejtjes nė vetmi me femra". Nė kėtė, njėri prej ensarijve pyeti: "E ēka mėndon pėr
hamuin?" Muhammedi a.s. iu pėrgjigj: "Hamuu ėshtė vdekje!" (Transmeton Buhariu, Muslimi, Tirmidhiu dhe tė tjerė).
Nė pėrmbledhjen e vet tė transmetimeve J. Memiq fjalėn "hamu" e pėrkthen si "shok". Mirėpo, Imam Neveviu
nė veprėn e tij tė njohur "Rijadus-Salihin", pas kėtij transmetimi fjalė pėr fjalė thotė: "Hamu ėshtė ndonjė prej familjes
sė afėrt tė burrit si vėllau i tij (kunati), nipi i tij apo dhali i axhės" (Shih: " Rijadus-Salihin", transmetimi nr. 1628).
Do tė thotė, femrės i ndalohet ndeja vetėm me ēdo kėnd me tė cilin nuk ėshtė nė lidhje tė ngushtė familjare, bile edhe me
familjėn e afėrt tė burrit tė saj - qė mos tė vijėpėr ēdo rast nė sprova tė cilat djalli ēdo herė i pėrgatit. Tė gjthė kėta
dhe faktorė tė tjerė qė ndezin epshet e njeriut dhe e nxisin personin e gjinisė sė kundėrt nė aktin e kurvėrisė, Islami mundohet
t'i ērrėnjosė. Mirėpo, kush bėn punėnė e kurvėrisė pėrkundėr tė gjitha pengesave dhe vėrejtjeve, Islami qysh nė kėtė botėia
cakton dėnimin e rreptė. Dėnimi i tillė mund tė zbatohet, vetėm nė sajė tė dėshmisė sė katėr njerėzve tėbesuar qė do tė dėshmojnė
se tėrė aktin e kurvėrisė me tė vėrtetė e kanė parė.
Kėtė dėnim Islami e zbaton vetėm nė raste tė rralla. Para kėsaj ai troket nė derėn e vetėdijės njerėzore
dhe besimit tė tij. Ekzekutimi i dėnimit bėhet qė tė ndalojė pėrhapjen e amoralitetit dhe shkatėrrimin e njerėzore. Ky qėndrim
i Islamit, siē shihet ėshtė mjaft human, edhe pse shumica kėtė nuk mund ta kuptojnė. Pikėrisht atėhere kur shumė sėmundje
tė kohės - siē janė sida dhe tė tjera - edhe mė tepėr pėrhapen, mu atėhere do ta kuptojnė filozofinė e thellė tė kėsaj rregulle
Islame. Pėr fat tė keq, pėr shumicėn do tė jetė shumė vonė.
Njė ndėr faktorėt qė me mjaft sukses pėngon paraqitjėn e kurvėrisė dhe shfryrjen e epsheve tė njeriut, ėshtė
me siguri mbulimi i trupit tė njeriut. Pėr kėtė, insha-all-llah, do t'i pėrmendim kufijtė tė cilėt i ka paraparė Islami nė
kėtė kontekst.
Historikisht dihet se para Islamit, nė kohėn e xhahilijetit (injorancės), meshkujt dhe femrat kanė shikuar
trupin e njėri tjetrit pa fije turpi. Bile dhe janė larė dhe kanė kryer nevojėn tė pa mbuluar. Kabėn e vizitonin lakuriq dhe
kėtė e kanė konsideruar si ibadet (adhurim). (Shih Tefsiri i Ibn Kethirit: 2/210). Kėshtu kanė vepruar edhe gratė, siē transmeton
Muslimi. Ato, nė rastet mė tė shpeshta, siē pėrmend edhe Raziu nė Tefsirin e vet, kanė mbajtur veshje tė tejdukshme ashtu
qė u janė dukur gjinjtė, duart dhe kėmbėt. Do tė thotė, mėnyra e veshjės nė kohėn e injorancės, siē e shohim, nuk dallohet
nga mėnyra e veshjes sė grave tė shumta nė shumė vende tė botės nė kohėn e sotme.
Islami ka ardhė me urdhėresėn:"O bijtė e Ademit, ua kemi dhėnė petkun i cili do t'i mbulojė pjesėt tuaja tė turpshme" (El-Araf,
26), dhe me kėtė ka caktuar mbulimin e pjesėve tė turpshme tė trupit tė meshkujve dhe tė femrave. Ndalohet shikimi i pjesėve
tė turpshme tė dikujt. Muhammedi a.s. thotė:"Le tė mos shikojė mashkulli nė pjesėn e turpshme tė mashkulli tjetėr, e as femra
nė pjesėn e turpshme tė femrės tjetėr!" (Transmetojnė Muslimi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Ahmedi).
Islami i ka precizuar vendet qė nuk mund tė shihen te mashkulli dhe te femra e qė konsiderohet si auret -
vend i turpshėm.
Sa i pėrket mashkullit, vend i turpshėm konsiderohet prej kėrthizės deri te gjunjtė, dhe i ndalohet qė atė pjes tė trupit
ta zbulojė para njerėzve, dhe kuptohet s'ka tė drejtė ta shohė atė pjesė tė trupit te meshkujt e tjerė. Ebu Ejjub El-Ensariu
(All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) transmeton nga i dėrguari i All-llahut se ka thėnė:"Auret konsiderohet ajo pjesė e trupit
prej gjunjėve e deri nė kėrthizė". (Transmetojnė Darekuti dhe Bejhekiu).
Nė njė thėnie tjetėr Muhammedi a.s. pėr ēėshtjen e auretit te mashkujt ka thėnė:"Mos trego kofshėn tėnde, e as mos shiko
nė kofshėn e njeriut tė gjallė dhe atij tė vdekur!" (Transm,etojnė Ebu Davudi dhe Ibn Maxheh).
Kėtė pjesė tė trupit tė mashkullit, qė konsiderohet vend i turpshėm, nuk mund ta shohė askush pėrveē bashkėshortės
sė tij legjitime, siē ėshtė sqaruar nė thėnien e Muhammedit a.s.: "Ruaje auretin tėnd pėrveē nga bashkėshortja yte!" (Transmetojnė
Muslimi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Ibn Maxheh).
Sa i pėrket femrės, ajo ėshtė e obliguar nė namaz dhe jashtė tij tė mbulojė tėrė trupin pėrveē fytyrės dhe
shuplakave. All-llahu xh.sh. thotė:
"Dhe, thuaju besimtareve, qė t'i shmangin shikimet e tyre dhe le t'i ruajnė organet e veta gjenitale; le
tė mos i tregojnė stolitė e tyre, pėrveē atyre qė janė tė dukshme dhe le tė lėshojnė shamitė mbi krahėrorin e tyre dhe le
tė mos ua tregojnė stolitė e tyre, pėrveē bashkėshortėve tė tyre, ose baballarėve tė tyre, ose vjehrrive tė tyre, ose vėllezėrve
tė tyre, ose djemve tė vėllezėrve tė vet, apo djemve tė motrave tė veta, ose grave tė tyre dhe robėreshave, tė cilat i kanė
nė pronėsinė e tyre, ose shėrbetorėve nga meshkujt qė nuk ndiejnė nevojė pėr femrat ose fėmijėt qė nuk kanė arritur pjekurinė
pėr gra. Le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr tė zbuluar fshehtėsinė nga stolitė e tyre. Pendohuni tė gjithė te All-llahu,
o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim". (En-Nur, 31)
Me njė rast Esma, motra e Aishes (All-llahu xh.sh qoftė i kėnaqur me tė) hyri nė shtėpinė e tė Dėrguarit tė All-llahut
me tesha tė tejdukshme, kėshtu qė i janė parė ca pjesė tė trupit tė saj. Muhammedi a.s. u kthye nga ajo, e pastaj i tha: "Esma,
kur femra e arrin bylykun (moshėn e pjekurisė) nuk duhet t'i shihet asgjė, pėrveē kėsaj dhe kėsaj" (duke aluduar nė shuplakat
dhe fytyran). (Transmeton Ebu Davudi nė "Sunenin" e tij).
Aishja (Allahu xhel-leshanuhu qoftė i kėnaqur me tė) thotė: "Hyra te djali i axhės Abdullah bin Tufejli siē
ishe e stolisur. I dėrguari i All-llahut kėtė stoli se pėleqente, dhe i thashė : "Por ai ėshtė djali i axhės, o i Dėrrguari
i All-llahut!" Mu pėrgjigj: "Kur femra arrin moshėn e pjekurisė nuk i lejohet tė tregojė asgjė pėrveē pėrveē fytyrės sė saj
dhe asaj qė ėshtė ndėr kėtė (e mori bėrrylin dhe e vendosi shuplakėn mbi tė, kurse ndėrmjet kėsaj shuplake mbi tė, kurse ndėrmjet
kėsaj shuplake dhe shuplakės tjetėr tė tij la hapėsirė sa njė shuplakė)". (Transmeton Taberiu).
Hazreti Aishes i erdhi Hafsa, bija e Abdurrahmanit. Nė kokė kishte hedhur njė shami tė hollė. Aishja (All-llahu
xhel-leshnuhu qoftė i kėnaqur me tė) e mori mbulesėn e saj, e grisi dhe tha: "A nuk e din se ēka shpalli All-llahu xhel-leshanuhu
nė Kaptinėn En-Nur?!" Pastaj i dhuroi njkė tjetėr, mė tė trashė - mbulesė tė patejdukshme. (Transmetojnė Imam Maliku dhe Ibn
S'adi)".
Sa i pėrket pjesės sė citatit tė Kaptinės En-Nur: "...dhe tė mos lejojnė nga zbukurimet e tyre tė shihet
asgjė nga ajo qė edhe ashtu ėshtė e tejdukshme", Abdullah bin Omeri (All-llahu xh.sh qoftė i kėnaqur me tė ) thotė se kjo
ka tė bėjė me petkun: Abdullah bin Abbasi (All-llahu xh.sh qoftė i kėnaqur me tė) mendon se kėto janė unazat dhe syrmet; Sejid
bin Xhubejri thotė se ato janė fytyra dhe shuplakat, ndėrsa Hasani mendon se ato janė fytyra dhe petku. (Shih; Tefsiri i Taberiut;
18/92-94).
Shumica e dijetarėve Islamė, kryesisht pajtohen se zbukurimet e jashtme qė mund tė shihen te femra janė vetėm
shuplakat dhe fytyra! Mirėpo, Ebu Hanifja (All-llahu xh.sh qoftė i kėnaqur me tė) mendon se ato janė: shuplakat, fytyra dhe
thembrat.
Tė kemi kujdes nė vazhdimin e citatit: "...dhe le tė vejnė shamitė mbi kraharorin e tyre"- prej nga atėherė
te ne gjijtė e ngrehura apo prerjet e hapura qė i ndajnė gjijtė?! Nė bazė tė cilės shpallje ėshtė kjo?!
Sa i pėrket citatit tė lartpėrmendur: "...dhe le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr tė zbuluar fshehtėsin
nga stolitė e tyre", dijetari bashkėhor Islam Muhammed Nasuruddin Albani, nė librin e tij "Mbulesa e besimtares me Kur'an
dhe Sunnet" (faqe 36), mendon se ky ajet udhėzon edhe nė mbulimin e thembrave. Kėtė tezė e mbrojnė edhe Behekiu, Ibn Hazmi
etj. (Shih: Ibn Hazmi: El-lMuhal-la: 3/216).
Citati i dytė i cili rreptėsisht urdhėron mbulesen e besimtares gjendet nė Kaptinėn El-Ahzab: "O ti Pejgamber,
thuaju grave tuaja, bijave tua dhe grave tė besimtarėve le tė vėjnė shamitė e veta mbi trupin e tyre , se kjo ėshtė mė afėr
qė ato tė njihen (se nuk janė rrugaēe) e tė mos ofendohen, All-llahu fal gabimet e kaluara, Ai ėshėt mėshirues". (El-Ahzab,
59).
Duke komentuar kėtė ajet E. Begavi nė tefsirin etij thotė se xhibab (fustan) ėshtė pjesė e veshjes sė femrės,
qė mbulon kėmishėn dhe mbulesėn e kokės. Ibn Hazmi thotė: "xhibab" ėshėt ajo qė mbulon tėrė trupin, ndėrsa ibni Kethiri thotė
se ajo ėshtė mantel femrash. (Shih: Tefsir i ibni Kethirit: 3/518). Shkurtimisht, ajo ėshtė njė lloj mbulese, apo lloj fustani
qė mbulon tėrė trupin e femrės, tė cilat i kanė shfrytėzuar kur kanė dalur nga shtėpitė, siē transmetojnė Buhariu, Muslimi
etj. Nga Ummi Atijja, e cila thotė se i Dėrguari i All-llahut i ka urdhėruar gratė pėr Bajram tė dalin nė faltore, e ajo i
kathėnė, se njėra prej tyre nuk ka "xhibab", nė ēka ai i ėshtė pėrgjigjur se ajo qė nuk ka le tė marrė nga motrat e saj.
Duke transmetuar kėtė thėnie Shejh Enver El-Kashmiri (nė veprėn: "Fejdul - bari, 1/386) thotė: "Nga ky transmetim
kuptojmė se "xhibabi" ka shėrbyer si mbulojė pėr tė dal nga shtėpia, kurse ajo femėr e cila nuk e ka pasur atė nuk ka mundur
tė dalė. Ai ka mbuluar ēdo gjė nga koka deri nė thembėr. Kjo mbulesė ka qenė pėr nė shtėpi, kurse mbulesa e madhe pėr tėrė
trupin u ka shėrbyer pėr tė dalur jashtė shtėpisė".
Albani thekson se femra "xhibabin" - (nė kuptim tė veshjes qė mbulon tėrė trupin) - e ka obligim ta mbajė
edhe nė shtėpi, nėse ėshėt prezent ndonjė i huaj (do tė thotė , ai i cili nuk ėshėt nė lidhje familjare me femrėn e caktuar),
duke pėrmendur se Aishja (All-llahu xh.sh qoftė e kėnaqur me tė) nė shtėpi me kėtė mbulesė ka falur namazin. (Shih: Albani:
Vepra e cituar, faqe 40).
Dijetarėt kanė mendime tė ndryshme nė ēėshtjen e mbulimit tė fytyrės sė femrės. Saktėsisht dihet se gratė
e tė Dėrguarit tė All-llahut e kanė mbuluar edhe fytyrėn. Kėtė e kanė bėrė edhe gratė e Sahabėve pėr t'u dalluar nga shėrbėtoret
dhe robėreshat, tė cilave njerėzit u kanė hedhur fjalė tė pahijshme, duke dashur me kėtė ta ruajnė nderin dhe dinjitetin e
tyre. (Shih:Mevdudi: "Hixhab", faqe 300-311).
Mirėpo, njė pjesė e dijetarėve Islam ėshtė e mendimit se femra nuk ėshtė e obliguar ta mbulojė fytyrėn. Ndėr
tė tjerė, kėtė mendim e mbrojnė Ebu Hanifja, Maliku, Shafiu< Ahmedi, Tahavi, Ibn Ruzhdi e tjerė. (Shih: El-Bidaje, 1/89),
kurse nga dijetarėt bashkohorė kėtė mendim e mbron edhe Albani nė librin e cituar, Jusuf Kardavi nė veprėn "Es-Sahve el-islamijje"(faqe
37) dhe shumė tė tjerė, por me kusht qė nė fytyrat mos tė shihen fytyrat e tyre. Por, po qe se ekziston diē nga stolitė e
tyre nė fytyrėn e femrės qė mund tė provokojė personin e gjinisė sė kundėrt, atėhere ėshtė e obligueshme edhe mbulimi i fytyrės.
E ēka tė themi pėr stolinė e sotme tė fytyrės, zbukurimin dhe dekorimin e saj?! Kėtė dijetarėt e kanė thėnė me kusht qė zbulimi
i fytyrės tė mos jetė shkak i fitneve (shpifjeve), kurse fytyra, a nuk ėshtė pjesa mė e bukur e femrės, e me kėtė a thua nuk
i provokon meshkujt?!
Fjalėt e All-llahut xh.sh : "...le tė venė shamitė e veta mbi kraharorin e tyre , Kjo ėshėt mė afėr qė ato
tė njihen (se nuk janė rrugaēe e tė mos ofendohen" (El-Ahzab, 59), mė sė miri na tregon urtėsinė e rregullave tė All-llahu
xh.sh. Me heqjen e zbukurimeve dhe me mbulimin e tėrė trupit, femra para se gjithash bėhet e nderuar dhe me dinjitet tė vyer,
kurse shfaqja e stolive krahasohet me mėkatet mė tė rėnda, siē janė shirku (idhujtaria), kurvėria, vjedhja etj.
Urtėsia Islame dhe universaliteti i tij shihet nė atė se Islami nė kėtė rregull nuk precison llojin e petkut,
ngjyrėn dhe dezenin e tij, por ia lėshon imagjinatės sė njeriut ta krijojė petkun nė mėnyra tė ndryshme, ngjura dhe modele
tė llojllojshme, por me kusht qė tė mos i kalojė kufijtė qė i pėrshtaten Islamit dhe normave qenėsore tė cilat i ka pėrcaktuar
Islami.
Me fjalė tė tjera, Islami kushtėzon qė petku tė jetė i gjėrė dhe tė mos hetohen kunturat e asnjė pjesė pjese
tė trupit, nė asnjė vend tė mos jetė e tejdukshme; t'i mbulojė tė gjitha pjesėt e trupit nga koka deri nė thembra si nė namaz
ashtu edhe jashtė tij; kur tė dalė nga shtėpia tė mos jetė e parfumosur, tė mos i ngjajė veshjes sė meshkujve dhe tė mos veprojė
nė mėnurė provokuese.
Sa i pėrket veshjes qė i ngjan asaj tė meshkujve, nga transmetimet e vėrteta kuptojmė se ėshtė e mallkuar
secila femėr e cila imiton mashkullin nė veshje apo nė ndonjė aspekt tjetėr. Tė pėrmendim vetėm disa:
Ebu Hurejra (All-llahu xh.sh qoftė i kėnaqur me tė ) thotė: " E ka mallkuar i dėrguari i All-llahut secilin
njeri qė vesh petka femrash, si dhe femrėn e cila vesh petka meshkujsh". (Transmetojnė Ebu Davudi, Ibni Maxheh, Ahmedi dhe
Hakimi).
Abdullah bin Abbasi dhe Abdullah bin Amri transmetojnė thėnien: "Nuk ėshėt prej nesh ai i cili njėjėsohet
me femrat, e as ajo femėr qė njėjėsohet me meshkujt". (transmetojnė Buhariu, Ebu Davudi e tjerė). Abdullah bin Omeri (Allahu
xh.sh qoftė i kėnaqur me tė) transmeton thėnien, ku i Dėrguari i All-llahut ka thėnė se tre lloj njerėzish nuk do tė hyjnė
nė Xhennet e as qė All-llahu do t'i shikojė nė Ditėn e Gjykimit - syresh ėshtė edhe femra e cila imiton mashkullin. (transmetojnė
Ahmedi, Bejhekiu dhe Hkimik). Njėjėsimi i femrės me mashkullin, dhe anasjelltas, siē thotė Imam Neveviu, i takon mėkateve
tė mėdha. Shikoni sa njėjėsohemi njėri me tjetrin?! S'ka dyshim se rrjedhat natyrore tė gjėrave janė ērregulluar.
Nė fund, ėshtė mjaft me rėndėsi tė sinjalizojmė se tė gjithė jemi pėrgjegjės pėr veten dhe familjen tonė;
pėrveē gjėrave dhe rregullave tjera nė Islam, duhet tė mbajmė llogari edhe pėr moralin dhe veshjen Islame. All-llahu xh.sh
qartė tėrheqė vėrejtjen:
"O ju qė besuat, ruane veten dhe familjen tuaj prej zjarrit, lėnda djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt".
(El-Tahrim,6).
Nga kjo, na ėshtė mjaft e nevojshme tė tregojmė pėr kėtė rregull Islam e cila pothuaj se gati ėshtė e papėrfillur.
Sa ėshėt i lėnė pas dore ky farz (obligim) nga praktika jonė, mė sė miri na tregon fakti se ajo femėr e cila nis ta praktikojė
kėtė urdhėr tė All-llahut xh.sh - konsiderohet se prezenton Islam tė ri. Ēfarė zbulimi?! Vallė, a ėshėt risi ajo qė ėshtė
praktikuar para 1400 vjetėve?! Ėshtė mjerim qė pėr kėtė farz, i cili nuk dallohet bga farzet e tjera tė All-llahut xh.sh,
tė mos flitet e tė mos shkruhet. S'ka dyshim se njėrėn pjesė tė Librit e flasim e tjetrėn e fshehim!
Ėshtė e drejta jona, madje edhe e drejtė e shenjtė tė kuptojmė pėr tė gjitha farzet e All-llahut xh.sh.,
e sa dhe kush do tė mundohet kėto t'i zbatojė nė praktikė, nė njė kohė e nė njė rreth, atij le t'i mbetet nė shpirt.
Ėshtė pėr mjerim qė, pėrkundėr leximit tė literaturės sonė Islame dhe prezentimin nė shumė tribuna nė xhami,
pėr kėtė farz tė Allahut xh.sh. kuptova nė moshėn 17-vjeēare. E sa do tė kuptojnė pėr kėtė urdhėr tė All-llahut xh.sh. shumica
e nėnave dhe motrave tona, si nė namaz ashtu edeh jashtė tij, varet nga vetė ne - e para se gjithash nga dijetarėt tanė.
Mirsada - Merjem Kurdiq
"Jeta e kėsaj bote nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė pėrjetim e mashtrim. S'ka dyshim se bota tjetėr
ėshtė mė e dobishmja pėr ata qė ruhen. A nuk logjikoni?!" (El-Amė, 32).